Technologijos

Atlikus Kauno kogeneracinės jėgainės poveikio aplinkai vertinimą nenustatytas ribojantis poveikis aplinkai, atskiriems aplinkos komponentams ir visuomenės sveikatai:

• Nenumatoma poveikio visuomenės sveikatai: maksimali oro tarša kartu su fonine tarša nesieks ribinių verčių, veikiant jėgainei kvapai bus nejuntami.
• Normalios eksploatacijos metu nebus tiesioginio poveikio dirvožemiui ar žemės gelmėms.
• Nenumatomas poveikis biologinei įvairovei.
• Industrinėje urbanizuotoje vietovėje KKJ neturės poveikio kraštovaizdžio struktūrai.
• Ūkinė veikla nekels jokio poveikio kultūros paveldo objektams.
• Technologinio proceso įrenginiai apskaičiuoti, kad atlaikytų numatytas darbines apkrovas ir apsaugotų, kad pavojingos medžiagos nepatektų į aplinką, taip pat ir į darbo aplinką.

Kauno kogeneracinėje jėgainėje pagal parengtą ir nustatyta tvarka LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento suderintą aplinkos monitoringo programą, turės būti vykdomas: 

• Technologinių procesų monitoringas; 

• Taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringas; 

• Poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringas 

Remiantis Taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringo planu, kuris parengtas vadovaujantis Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų VIII ir IX skyriuose nustatytais reikalavimais, katilo kamine bus vykdomi nuolatiniai (nepertraukiami) išmetamų degimo produktų matavimai: druskos rūgšties (HCL), vandenilio fluorido (HF), anglies monoksido (CO), anglies dioksido (CO2), azoto monoksido (NO), sieros dioksido (SO2), amoniakas, deguonies (O2), bendrosios organinės anglies (BOA), dulkių, slėgio, temperatūros, debito rodikliai.  

Vykdomas ilgalaikis pertraukiamas dioksinų ir furanų matavimas. Taip pat vykdomi ne mažiau kaip du kartus per metus sunkiųjų metalų bei gyvsidabrio ir jo junginių matavimai. Šiuo metu diegiama gyvsidabrio ir jo junginių matavimo sistema.  

Keičiame paryškintą vietą į: Įdiegta gyvsidabrio ir jo junginių matavimo sistema.

Atliekamas išleidžiamų paviršinių nuotekų monitoringas. 4 kartus per metus imama ir laboratoriškai tiriami nuotekų mėginiai prieš nuotekų valymą ir po jo. Požeminis vanduo tiriamas 1 kartą per metus, o dirvožemis 1 kartą per du metus. 

Kauno kogeneracinėje jėgainėje susidarančių dūmų valymui naudojami šie moderniausi valymo įrenginiai ir technologijos: 

1. Selektyvus nekatalitinis NOx valymas (SNKV), įpurškiant amoniako tirpalą katile. 
2. Rankovinis filtras - pusiau sauso tipo valymo įrenginys, kaip reagentus naudojantis gesintas kalkes ir aktyviąją anglį. 

Dūmų valymo proceso metu susidarančios pavojingos atliekos laikinai saugomos uždaroje lakiųjų pelenų talpoje, kuri talpina apie 7 parų kiekį, esant maksimaliai katilo apkrovai. Vėliau šie pelenai pagal sutartį perduodami bendrovei, turinčiai leidimą (licenciją) pavojingų atliekų tvarkymui.