Kauno kogeneracinė jėgainė (KKJ) toliau laikosi atvirumo visuomenei principo ir kviečia gyventojus, mokyklas, įmones bei institucijas susipažinti su atliekų pavertimo energija procesais. Nuo 2023 m. jėgainėje apsilankė apie 2514 lankytojų, surengtos 157 ekskursijos, o edukacinėse programose dalyvavo 53 mokyklos, 45 įmonės ir 43 aukštosios mokyklos.
Ekskursijų metu lankytojai susipažįsta su modernia kogeneracinės jėgainės infrastruktūra, automatizuotais procesais ir atliekų tvarkymo grandine.
Kaip teigia KKJ, visuomenės domėjimasis kasmet auga.
„Atvirumas yra mūsų veiklos dalis. Kuo daugiau žmonių pamato procesus iš arti, tuo mažiau vietos lieka mitams ir baimėms. Matome, kad ekskursijos skatina ne tik smalsumą, bet ir platesnį dialogą apie atliekų kultūrą, vartojimo įpročius ir žiedinę ekonomiką“, – sako Kauno kogeneracinės jėgainės vadovas Ramūnas Paškauskas.
Lankytojų įspūdžiai – nuo smalsumo iki naujo požiūrio į atliekas
Žaliųjų finansų instituto ekspertė ir Europos klimato pakto ambasadorė Nora Laurinaitytė, apsilankiusi vienoje ekskursijų, teigė, kad vizitą paskatino noras patikrinti tiek jėgainės kritikų, tiek jos palaikytojų teiginius.
„Į ekskursiją po Kauno kogeneracinę jėgainę registravausi vedama smalsumo: labai norėjau sužinoti, kas gi iš tiesų vyksta tame įspūdingame statinyje prie autostrados Vilnius–Kaunas ir kiek tiesos yra tiek šio statinio priešininkų, tiek jo liaupsintojų argumentuose“, – sakė ji.
Pasak ekspertės, didelį įspūdį paliko jėgainės technologijos ir veiklos mastas.
„Vizitas nustebino technologijų modernumu, procesų automatizacija ir mastu – per 2025 metus jėgainė atgavo energiją iš 226 000 tonų atliekų!“ – teigė N. Laurinaitytė.
Ekskursijos metu, anot jos, atsivėrė ir vartojimo kultūros bei netinkamai rūšiuojamų atliekų problematika.
„Žvilgsnis į atliekų bunkerio turinį privertė pergalvoti savo vartojimo įpročius. Matant grandines, laidus ar dulkių siurblį tarp buitinių atliekų, darėsi pikta dėl netinkamo gyventojų elgesio – tokie daiktai turėtų keliauti į elektronikos ar metalo surinkimo punktus“, – pastebi ji.
Ekspertė taip pat akcentuoja, kad ekskursijoje pateikta statistika patvirtino būtinybę gerinti rūšiavimą ir plėsti perdirbimo galimybes: „Būtina investuoti į sprendimus tam, ko šiandien dar neperdirbame, pavyzdžiui, kietojo plastiko pakuotes.“
Mitų mažėja – išlieka faktai
Nora Laurinaitytė teigia, kad apsilankymas padėjo atsakyti ir į dažniausiai viešojoje erdvėje sklandantį klausimą dėl kvapų.
„Argumentas, kad jėgainė skleidžia šiukšlių kvapą, nepasitvirtino. Problema slypi ne jėgainėje, o vartotojų elgesyje ir atliekų tvarkymo infrastruktūros spragose – tai, kas neturėtų atsidurti deginimui skirtų atliekų sraute, ten patenka dėl netinkamo rūšiavimo“, – teigia ekspertė.
Edukacija – svarbi žiedinės ekonomikos dalis
Kauno kogeneracinė jėgainė planuoja ir toliau aktyviai vykdyti ekskursijų programą, siekdama užtikrinti informacijos ir veiklos skaidrumą bei stiprinti visuomenės supratimą apie atliekų tvarkymo procesus.
„Norime, kad žmonės aiškiai suprastų, kas patenka į deginimo srautą, kodėl tai vyksta ir kaip modernios technologijos užtikrina aplinkosauginius rodiklius. Tik taip galime prisidėti prie geresnės atliekų kultūros Lietuvoje“, – pabrėžia R. Paškauskas.