Žiedinės ekonomikos principai

Ilgą laiką pasaulyje dominavo linijinės ekonomikos modelis „imk-gamink-išmesk“. Tai reiškia, kad žmonėms reikalingiems dalykams pagaminti išgaunama vis nauja žaliava – kertami medžiai, kasami naudingieji ištekliai, sintetinamas plastikas. Panaudojus daiktus, jie tiesiog išmetami, o vartotojai eina pirkti naujų.

Gamtos ištekliai senka, o atliekos kaupiasi ir vis labiau teršia aplinką. Pavyzdžiui, mokslininkų ir tarptautinės žiniasklaidos buvo skelbta, kad Ramiajame vandenyne plūduriuoja maždaug 1,6 milijonų kvadratinių metrų ploto plastiko atliekų sala – ji beveik 25 kartus didesnė nei Lietuvos plotas. Kasmet nuo plastiko taršos žūva tūkstančiai vandenynų gyvūnų, žuvų, nyksta augmenija.

Naujiems daiktams gaminti išgaunama nauja žaliava – apdirbant naudingąsias iškasenas, į atmosferą išmetami dideli kiekiai CO2, atliekos sąvartynuose išskiria metano dujas, kurios skatina spartų klimato atšilimą. Toks ekonomikos modelis ilgainiui paverstų planetą nebetinkama gyventi.

Žiedinės ekonomikos modelis leidžia tausoti gamtos išteklius, atsakingiau vartoti ir sumažinti aplinkos taršą atliekomis bei CO2, kartu sukuriant pridėtinę vertę ekonomikai. Esminis žiedinės ekonomikos principas – išvengti atliekų susidarymo ir kuo ilgiau išlaikyti daiktus bei žaliavas vartojimo bei gamybos rate.

Tai reiškia, kad išmesti daiktai išrūšiuojami, perdirbami į žaliavą, o iš jos gaminami nauji daiktai. Pavyzdžiui, stiklas ir aliuminis gali būti perdirbami be galo, o perdirbtos žaliavos kokybė nė kiek nenukenčia. Aliumininės gėrimų skardinės po trijų mėnesių gali vėl stovėti parduotuvių lentynose arba atgimti kaip dviračių, automobilių, laivų ir lėktuvų dalys. Iš perdirbtų plastikinių butelių ir kamštelių gali būti pagaminti lauko baldai, palapinės, sportinė apranga. Klaipėdos gatvėmis važinėja Lietuvoje pagaminti autobusai, kurių korpusui panaudoti perdirbti plastiko buteliai.

Modernėjančios technologijos suteikia vis daugiau ir įvairesnių galimybių sukurti atliekoms vertę, tačiau žiedinės ekonomikos įsitvirtinimui ypatingai svarbus kiekvieno gyventojo kasdienis elgesys bei pastangos:

Atsakingas vartojimas:

  • Sugedusių daiktų taisymas
  • Daiktų skolinimas ir nuoma
  • Antrinis daiktų panaudojimas

Atliekų rūšiavimas

  • Popieriaus, plastiko, stiklo atskyrimas nuo kitų atliekų
  • Perdirbti tinkamų atliekų išmetimas į specialius joms skirtus konteinerius
  • Elektronikos ir didelių gabaritų atliekų šalinimas specialiose aikštelėse
https://theoceancleanup.com/press/

Kogeneracinių jėgainių vaidmuo

Energijos atgavimas iš atliekų kogeneracinėse jėgainėse yra tvaresnis atliekų tvarkymo būdas nei jų laidojimas sąvartynuose. Naudodamos išrūšiuotas ir perdirbti bei pakartotinai naudoti netinkamas atliekas kaip kurą elektros energijos ir centralizuotos šilumos gamybai, kogeneracinės jėgainės veikia sinergijoje su žiedine ekonomika ir prisideda prie atsakingo atliekų tvarkymo.

Atsakingai atliekas tvarkančios Europos šalys, išrūšiuojančios ir perdirbančios daugiausiai komunalinių atliekų, derina žiedinės ekonomikos principus su atliekas kūrenančiomis kogeneracinėmis jėgainėmis ir beveik atsisakė sąvartynų.

Kaip komunalines atliekas tvarko Europos šalys
(proc. nuo visų susidariusių komunalinių atliekų*)

Šaltinis: CEWEP, EUROSTAT, 2018 m. Duomenys atnaujinti 2021 m.
*Nėra išsamios informacijos, kaip kai kurios šalys sutvarkė dalį per metus sugeneruotų komunalinių atliekų - grafike pateikta tik ta informacija, kuri yra žinoma ir tiksli

AR ŽINOJOTE, KAD...?

Šlakas, likęs po išrūšiuotų bet perdibti ir antriniam panaudojimui netinkamų atliekų deginimo kogeneracinėse jėgainėse, gali būti naudojami kaip antrinė žaliava statybos produktų gamybai ir kelių tiesimui.
Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse susidarę lakieji pelenai naudojami Norvegijos salos Langiojos kraštovaizdžio atkūrimui. Panaudojant modernias technologijas, lakieji pelenai maišomi su vandeniu ir rūgštimi, gauta iš pramonės atliekų. Taip suformuojama į gipsą panaši medžiaga, kuria bus užpildyti dėl kalkakmenio gavybos susiformavę krateriai, o atstatyta salos dalis bus sugrąžinta visuomenei.
Twence kogeneracinė jėgainė Nyderlanduose „pagauna“ energijos gamybos procese susidarantį CO2 ir paverčia jį natrio bikarbonatu – jis naudojamas gamyklos išmetamųjų dujų valymo sistemoje, taip taupant brangias žaliavas ir mažinant išmetamo CO2 kiekį.
Prancūzijoje, Tulūzoje, veikianti kogeneracinė jėgainė SUEZ, energijos gamybos procese susidarančią atliekamą žemos temperatūros šilumą (42°C) panaudoja pomidorų šiltnamiams šildyti – ekologinių pomidorų šiltnamiai įkurti greta kogeneracinės jėgainės.
Švedijos mieste Linšiopinge įkurta kogeneracinė jėgainė tiekia energiją centralizuotai miesto vėsinimo sistemai – tai leidžia vėsinimo procese atsisakyti hidrofluorangliavandenilių dujų, kurios gerokai pavojingesnės klimatui negu CO2.